Bota Sot 2012
Nga Kosova nė atdheun e Rembrandit, e prej aty, nė galeritė mė me nam tė
botės
Faruk Tasholli
Intervistė me piktorin Shefqet Avdush Emini
Ateletė e Akademisė sė Arteve tė Universitetit tė Prishtinės nė ato ndėrtesa pėrdhese qė ruanin vjetėrsinė
e kryeqytetit hapėsirave universitare ku po lėshomnte shtat Biblioteka, ngadalė por sigurt po i kultivonin artistėt e rinj,
sa nė fushėn e pikturės, tė grafikės, tė skulpturės, ndėrsa nė anėn tjetėr kumbonin zėrat basė, tenorė, baritonė e sopranė,pėrkrah
instrumenteve elite muzikore. Nga ato atelie, me blokun e mbushur me piktura e vizatime qė mezi e mbėrthente nėn sqetull,
hynte e dilte studenti i pikturės Shefqet Avdush Emini, nga mė tė mirėt nė klasėn e Profesor Nysret Salihamixhiqit, pėr t’u
bėrė shumė vite mė vonė, me pikturat e tij, pjesė e galerive dhe muzeve mė me renome tė metropoleve artistike botėrore. I
lindur dhe i rritur nė Davidovc tė rrafshit tė Kosovės, pos peizazheve tė fushės dhe maleve tė Sharrit pėrballė, Shefqet Avdush
Emini, nė fėmijėri, nuk do tė takohet me pikturėn e mjeshtėrve tė ndryshėm, por nė vete do tė mbrujė talentin si dhuratė e
natyrės. Ai pas gjimnazit nė Shtime dhe nė Ferizaj, bėhet student i Akademisė sė Arteve nė Prishtinė, ku pjesėn mė tė madhe
tė kohės e kalon nė atele duke pikturuar dhe duke studiuar veprat e mjeshtėrve tė mėdhenj. Si student, idol do ta ketė Rembrandtin,
ku njė ditė, papritur do tė jetė pjesė e atdheut tė tij. Diku nė fillim tė viteve tetėdhjetė, derisa po pinim kafe nė byfenė
e Akademisė me profesor Anton Gllasniqin, aty hyri Shefqeti. Ulu me ne Gjeni, i tha profesori, derisa studenti i tij mezi
gjente vend ku ta vendoste bllokun e madh. Fjalėt e Antonit i kuptova si kurajo pėr studentin e tij, ndėrsa mė vonė, ato sikur
ishin njė parathėnie reale.
Pas Akademisė dhe pas punės nė Kosovė, ai njė ditė do tė gjendet nė Holandė, i pėrndjekur nga
pushteti serb dhe tash, vazhdon tė jetojė dhe tė punojė nė kėtė vend, i rrethuar nga familja e tij dhe nga veprat pikturale
qė i bėjnė nder atij dhe artit shqiptar. Me artistin Shefqet Avdush Eminin, keto ditė u ndalėm pėr pak ēaste dhe bėmė kėtė
intervistė pėr lexuesit shqiptarė.
Dr.Helmut Orpel Nga ekspozita ne Manhaim Gjermani
- Cilat ishin rrethanat qė njė piktor i ri tė realizohej nė Kosovė?
-Nuk ka qenė lehtė: nė njė anė ishte situata e rėndė politike nėn okupimin e Serbisė, ndėrsa bashkė
me tė edhe gjendja e rėndė ekonomike dhe ndėrprerja e perspektivės pėr arsimim dhe krijimtari tė tė gjitha fushave. .Kushtet
e punės kanė qenė tejet tė vėshtira. Nė ato kushte tė rėnda tė punės edhe atmosfera krijuese ishte depresive, e cila lente
pak hapėsirė tė mendohej e te punohej pėr tė bukurėn.
Ekspozita ne Luver,Paris 2010
- A ju shtrėngoi situata politike nė Kosovė t'ia mėsyni Perėndimit?
- Personalish po, sepse nė atė kohė isha i ndjekur prej politikės serbe. Arsyeja e fundit ishte se
unė pikturova nė njė restoran tė vogėl nė Shtime turturat serbe ndaj popullit shqiptar: qizmet e pėrgjakura tė ushtrisė kriminele
tė asaj kohe.Tė nesėrmen policia serbe ia mbyllėn lokalin pronarit duke i torturuar mysafirėt qė ishin prezentė dhe ato piktura
i prishėn njėkohėsisht. Nė tė njėjtėn ditė e dhanė nė televizion se ēka punojnė seperatistėt shqiptarė. Fati deshi qė mua
mė takuan dhe m’u ka dashtur tė fshihesha pėr njė kohė derisa kam gjetur shteg tė dal nga Kosova.M’u dasht ta
braktis vendin e punės ku isha duke punuar si mėsimdhėnės i artit, bashkė me vendlindjen time shumė tė ēmuar.
Kritiku i Ait Italian Giovanni Cardone
- A e zgjodhe Holandėn apo fati tė qiti kėndej. Si u bė qė tė vendosesh kėtu?
- E kam zgjedhur pėr hir tė idolit tim e mjeshtrit tė madh botėror Rembrandtit, me shpersėn qė tė
bėhem edhe unė njė artist i madh nė botė!
- Cilat ishin vėshtirėsitė qė u ballafaqove nė vendin e ri, nė Holandė?
- Fillimi ka qenė shumė i veshtirė, por hap pas hapi, kėtu kam gjetur shumėēka tė mirė dhe ēka ėshtė
mė e rėndėsishme, kėtu njerėzit e duan artin dhe dinė ta vlerėsojnė atė.
Isha i ftuar musafir nderit ne festivalin e Sharm el Sheikh,Egjipt 2011
Isha i ftuar musafir nderit ne festivalin e Sharm el Sheikh,Egjipt 2011
- Si ju priu fati qė tė afirmoheshi nė njė hapėsirė tė vėshtirė konkurrente nė botėn perėndimore
tė artit?
- Kėtu puna ēmohet dhe vlerėsohet. Kuptohet se nga ne tė huajt kėrkohet tė punojmė shumė mė shumė
se artistėt vendas, mirėpo aftėsia dhe puna nuk mohohet nuk ka kritere tė dyfishta. Mjerisht tek ne nė Kosovė ndodh e kunėrta:
jo vetėm puna, por edhe shumė aspekte tė tjera merren parasysh, si pozita nė shoqrėi, gjendja materiale etj. Nė Holandė je
artisti i mirė nėse vėrtet e arrin kėtė epitet, kurse aspektet tjera nuk luajnė rol tė veēantė. Pėr fat tė mirė kjo praktikisht
ka ndodhur me mua se pėrndryshe nuk kisha mbėrri ku jam. Shumė herėt kam filluar tė shes piktura. Kudo qė isha nė Holandė
kisha mjaft porosi, sė pari pėr portrete dhe pastaj pėr pikturat te tematikave tė ndryshme. Nė qytetin e parė ku isha nė fillim,
pėr kinemanė e qytetit, e kam bėrė, njė pikturė qė qėndron nė holin hyrės. Ofertat kanė qenė tė shumta, sė pari nė Holandė
e pastaj edhe jashtė saj.
Inter-Art Exhibition in Washington
D.C.U-2011
Epozita vetijake ne Atrium ne Den Haag,Holand
2011
International Gallery bienaal
festival of portrait,drawings tuzla , Bosnia and Hercigovina 2011
Ekspozita ne Muzeun e Analya,Turqi 2011
- Cilat ishin ekspozitat e tua kolektive dhe personale dhe sa keni tėrheq vėmendjen e kritikėve
dhe tė blerėsve tė pikturave?
- Numri i ekspozitave tė mia ėshtė shumė i madh. Kam ekspozuar nė shumė vende tėbotės. Nėse duhet
veēuar ndonjė, atėherė e veēoj atė nė Louvre nė Paris, Bienale Cianciano nė Itali, Gagrilaldi nė Britani tė Madhe, museu MAC
nė Brazil dhe njė ekspozitė tjetėr qė mė ka lėnė pėrshtypje tė mira, e qė ka qenė e papritur, ėshtė ajo nė Catroceni Museum
nė Bukuresht. Nė pallatin e bukur tė ish presidentit Ēaushesku. Pos ekspozitave tradicionale, kam marrė pjesė nė sympoziume,
festivale dhe workshop-e tė vendeve tė ndryshme.
Acryl ne pelhur 60x80 - 2012
Piktur vaj ne pelhur 54x54 - 2009
- Si u bė qė t'i thyeni kufijtė , madje tė bėheni njė piktor i njohur interkontinental?
- Mbas njė numri tė respektuar tė ekspozitave nė Holandė, fillova tė marr thirrje nga vende tė tjera
tė Evropės. Po jo vetėm thirrje. Madje, mė kujtohet dhe ishte nje befasi, kur mė mbėrrini njė letėr qė dikush nga Franca kėrkonte
autogramin tim ta ruajė nė koleksionin e muzeut tė saj. Pastaj ka pasur kėso lloj kerkesash edhe mė vonė, por kjo e para mė
ka lėnė pėrshtypje dhe mė ka kurajuar pėr punė.
Me koleget nga simposiumi Sharm El Shik Egjipt 2010
- Nė cilat vende mė shumė jeni bėrė i njohur nė qarqet artistike?
- Jam munduar qė jo vetėm nga njė herė tė ekspozoj nė njė vend, por te jem artist i pėrhershėm. Mė
duket se kur ekspozoj vetėm njė herė, ai moment ėshtė fare kalimtar. Kėshtuqė unė vazhdoj tė jem nė kontakt me botėn e artit
tė atij vendi.
Ketu kam lind dhe ketu do te vdes
Vaj ne pelhur 40x50
- Sa komunikoni me botėn artistike shqiptare?
- Shumė pak, megjithatė, i kam disa kolegė tė nderuar shqiptarė me tė cilėt komunikoj.
- Sa keni mundėsi ta pėrcillni pikturėn qė sot krijohet nė hapėsirat shqiptare, por edhe tė
piktorėve shqiptarė qė janė tė shpėrndarė nėpėr botė. Cila ėshtė perspektiva e kėsaj pikture.
- Mendoj se gjenerate e re e artisėtve tė Kosovės ka mundėsi tė zhvillohet nė fushėn e artit. Jashtė
Kosovės ėshtė njė numėr i vogėl i artistėve qė artin e kanė primar. Kuptohet qė njė artist duhet tė jetė i angazhuar vetėm
me art nėse mendon tė mbėrrijė rezultin e duhur. Kuptohet se nė kėso nivele tė artistėve ėshtė njė numėr i vogėl.
- Cilat ekspozita kanė ndikuar qė suksesi tė shėnohet bindshėm.
- Ēdo ekspozitė ka ndikuar pozitivisht dhe ka zgjuar intersim tė madh dhe ka kontribuar nė pėrgjithėsi.
Galeritė jo vetėm qė ma kanė afruar njė ekspozitė, por edhe anėtarėsinė e pėrhershme, tė jem arsisti i regullt. Nė Holandė
jam anėtar i artistėve nė nivelin shtretror, jashtė Holandės jam anėtar i regullt i galerive dhe muzeve nė shumė vende si
pėr shembull: Danimarkė, Turqi, Brazil, Rumuni, Bullgari, Egjipt, etj.
Ekspozite vetiak ne Amsterdam 2011
- A keni nė plan hapjen e ndonjė ekspozitė nė Kosovė?
- Planet i bėj simbas thirrjeve. Nė cilin vend marr thirrje aty ekspozoj. Nė Kosovė nuk kam qenė i
thirrur asnjėherė.
- Cilin lloj tė pikturės kultivoni, cilėn teknikė e aplikoni mė sė shumti?
- Shprehjen figurative abstrakt expresionizėm, kurse e perdor teknikėn vaj nė pėlhurė dhe acryl nė
pėlhurė.
Vizatim 2011
- A e preferoni ende vizatimin?
- Po, e perdor dhe ėshtė mjaft i sukseshėshm. Nė vitin e kaluar kam marrė ftesė ku dhe kam ekspozuar
nė Rumuni, Bullgari, nė biennale tė vizatimit Tuzla dhe nė dhjetor nė Washington. Kurse nė Kosovė kam qenė i refuzuar nė Bienale
tė vizatimit mė 2008. Menjėherė pas refuzimit nga Kosova kam marrė ftesė nė biennale Cianciano nė Itali, ku puna ime ka zgjuar
interesim te madh. Prej 260 artistėve sa kemi marrė pjesė, nga ky nienal jemi zgjedhur n 30 prej tyre tė expozojmė nė Londėr
nė galerinė e mirėnjohur Gagrialdi. Mė 2010 kam marrė thirrje pėr tė ekspozuar nė Louvre nė Paris, dhe kam pasur jashtėzakonisht
kritika pozitive rreth punės sime si dhe njė komision me propozoi qė prej ekspozitės sė Parisit tė marr pjesė me njė ekspozitė
shumė tė madhe nė World trade centrum nė Bejin, Kinė.
- Unė ende e ruaj njė portret timin qė ma keni bėrė mė 11 mars tė vitit 1981, me laps. A e
punoni ende portretin?
- Po mė kujtohet ai portret dhe mė vjen shumė mirė qė e ruani me kujdes shoku im, Faruk. Portretet
i punoj ende por me njė shprehje tjetėr, mė lirike dhe mė bashkėkohore.
Ekspozi ne Geshaview Bulgari 2011
Ekspozita Art
for heart,Hannover,Germani 2011.
Ekspozita kolektive Tetov,Maqedoni 2010
Mannheim,Galeri Bohner,Gjermani
2010
Torbny Galeri,Danimark 2010
Ekspozite ne Museum Nacional Cotroceni
Bucharest,Romani 2009
Ekspozta kolektive ne Vien,Astri ne galerin JMA 2009
Ekspozita vetiake ne Galerin Sirgvison Danimark 2008
Marziart Hamburg, Gjermani grup galleri 2005
- Nė shtypin e kohės si student, keni botuar mjaft vizatime dhe piktura. Sot a i botoni punimet
tuaja?
- Po, i botoj dhe njė numėr tė publikimeve pėrpiqem t’i ruaj nė arkivin tim. Fatbardhėsisht
qė mediat elektronike na mundesojnė tė publikojmė dhe t’i ruajmė mė lehtė se mediat tradicionale. Publikime dhe kritika
tė ndryshme kam jo vetėm nga Holanda por edhe nga vende tė ndryshme tė botės. Kritika apo publikimi i fundit ka qenė nė dhjetor
tė vitit tė kaluar nga njė kritike dhe historiante profesionale nga Holanda lidhur me dy ekspozita vetjake tė fundit nė Amsterdam
dhe Den Haag. Pėr ēudi qė suksesi im nuk i tėrheq mediat shqiptare dhe mbsein nęn hijen e injorancės. As ekspozita nė Luvėr
, Kinė dhe Washington nuk u la pėrshtypje gazetarėve tė Kosovės, kur dihet qė keto jan muzetė mė tė mėdha tė botės. Gazetarėt
kosovarė janė mė shumė tė angazhuar me fillestarė qė depėrtojnė nė ndonjė vende tė Europės.
Ne Danimark 2008
- Si jeton nė Holandė. Si jeton familja e juaj. Ku janė tė angazhuar fėmijėt?
- Nė Holandė jetoj qe dy decenie. Jetoj me gruan dhe katė femijėt e mi nė qytetin Arnhem. Gruja punon
ne Universiteitn Radboud nė Nijmegen si kėshilltare e ambientit. I kam 3 vajza e njė djalė, tė gjithė studiojnė, dy vajzat
juridikun , djali ICT kusrse vajza mė e vogėl ėshtė nė shkollėn e mesme. Unė, si dihet, merrem me krijimtari aristike, jap
master klasė nė njė akademi private dhe jap workshops. Po nga ana tjetėr udhėtoj shumė, si pėrmendė mė parė nė symposiume,
workshop-e dhe seminare.
Simpoi ne Sharm El Sheikh 2010
- Cka ju pret nė tė ardhmen. A mund t'ju pėrgjigjeni me punė kėrkesave krijuese qė ju shfaqen
si artist?
- Ne vitet te fundit nuk mund t’u pėrgjigjem kėrkesave qė mė ofrohen. Por e bėj seleksionimin
simbas kushteve qė ofrojnė vendet ku ekspozohet. Do tė vazhdoj tė punoj deri sa tė jam nė gjendje tė regullt shėndetėsore.
Mė tėrheqin vende mė tė panjohura qė ende nuk i kam vizituar.
Mė nė fund jam shumė i lumtur qė m’u dha mundėsia tė
lė njė testament tė kulturės shqiptare nė hisotrinė e artit botėror, qė brezat e ardhshėm tė kenė ēka tė mėsojnė dhe ta ndjejnė
krenarinė qė i takojmė njė kombi qė i ka dhėnė diēka kulturės botėrore.
Simpoziumi ne Tepecik, Turqi 2010
